žvilgyti

žvìlgyti, -o, -ė 1. žr. žvilginti 1: Žvìlgykie žiedelius, kad geriau žvilgėtų, sakykie berneliu, kad geriau mylėtų DrskD12. Žvilgyti sopagėliai, auksini pentinėliai šviesiai žvilgėjo prš. 2. intr. [i]žybčioti: Vienuoliktokės vis žvìlgydavo akim [prieš mokytoją], gal dėl penketo Slm.